Raudonuodegės inkilas

• Inkilas prie medžio kamieno tvirtinamas 2–5 metrų aukštyje. Atstumas tarp inkilų turi būti ne mažesnis kaip 25–30 metrų.
• Inkilai keliami soduose, parkuose, želdynuose, medžių grupėse, įvairiuose miškuose, prie sodybų ir pan. vietose.Raudonuodegė yra viena iš nedaugelio rūšių paukščių, į kurių lizdus kiaušinius deda gegutės.

Raudonuodegė noriai peri ir inkiluose, skirtuose didžiosioms zylėms ir juodosioms musinukėms, o į tokius inkilus gegutės patekti negali. Per pailgą, vamzdelio formos šio inkilo landą gali patekti palyginti didelis paukštis, toks kaip gegutė.

Raudonuodegių aptinkama retuose pušynuose, įvairiuose parkuose, soduose ir prie sodybų. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, žalių samanų ir kerpių, o vidų iškloja paukščių plunksnomis. Joms būdinga tai, kad lizde galima rasti ir kadagio žievės gabalėlių. Kiaušinius pradeda dėti gegužę. Per metus gali būti dvi vados. Pirmosios vados jaunikliai išskrenda birželį, antrosios – liepos pabaigoje.

Gegutė – paukštis, prisitaikęs maitintis plaukuotais drugelių vikšrais, todėl atlieka labai svarbų vaidmenį, susijusį su miškų apsauga.
Gegučių aptinkama miškuose, krūmynuose, kapinėse, parkuose ir soduose. Vienas iš gegutės šeimininkinių paukščių yra raudonuodegė. Į jos lizdus gegutės deda kiaušinius dviem etapais – pagal pirmąją ir antrąją raudonuodegės vadas: gegužę ir birželio pabaigoje. Paprastai į vieną lizdą padedamas tik vienas kiaušinis.