Raudonuodegės namelis

• Inkiliukas prie medžio kamieno tvirtinamas 2–5 metrų aukštyje. Atstumas tarp inkiliukų turi būti ne mažesnis kaip 25–30 metrų.
• Inkiliukai kabinami soduose, parkuose, želdynuose, medžių grupėse, įvairiuose miškuose, prie sodybų ir pan. vietose.

Raudonuodegė yra viena iš nedaugelio paukščių rūšių, į kurių lizdus kiaušinius deda gegutė. Raudonuodegė noriai peri ir inkiliukuose, skirtuose didžiosioms zylėms bei juodiesiems musinukams, tačiau į tokius inkiliukus gegutės patekti negali. Šio inkiliuko konstrukcijoje esanti pailga, vamzdelio formos landa leidžia į jį patekti palyginti dideliam paukščiui, tokiam kaip gegutė.

Raudonuodegė aptinkama retuose pušynuose, įvairiuose parkuose, soduose ir prie sodybų. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, žalių samanų ir kerpių, o vidų iškloja paukščių plunksnomis. Labai būdinga tai, kad lizde galima rasti ir kadagio žievės gabalėlių. Kiaušinius pradeda dėti gegužę. Per metus gali būti dvi vados. Pirmosios vados jaunikliai išskrenda birželį, antrosios – liepos pabaigoje.

Gegutė – paukštis, prisitaikęs maitintis plaukuotais drugelių vikšrais, todėl ji atlieka labai svarbų vaidmenį miškų apsaugoje. Aptinkama miškuose, krūmynuose, kapinėse, parkuose ir soduose. Vienas iš gegutės šeimininkinių paukščių yra raudonuodegė. Į jos lizdus gegutės deda kiaušinius dviem etapais – pagal pirmąją ir antrąją raudonuodegės vadas: gegužę ir birželio pabaigoje. Paprastai į vieną lizdą padedamas tik vienas kiaušinis.