Kukučio inkilas

• Inkilas prie medžio kamieno miško masyvuose tvirtinamas 4–6 metrų aukštyje. Atstumas tarp inkilų, jei jų iškeliami keli, turėtų būti 250–500 metrų.
• Inkilas bus gana sunkus, todėl geriausia jį paremti ant šakos. Prie kamieno inkilas tvirtinamas minkšta viela. Tam, kad paukščiai jį pastebėtų, aplink šakose reikia išpjauti maždaug 1,5 x 1,5 metro dydžio „langą“.
• Tiesa, kukučiui skirtas inkilas dažniausiai keliamas pušynuose, kur paprastai šakų pjauti nereikia. Kukučio inkilas turi būti su atidaroma sienele, nes jame gali perėti ir kitų rūšių paukščiai, kurie patys neišmeta seno lizdo medžiagos.
• Landą galima padaryti kvadratinę, kaip pavaizduota brėžinyje, arba apvalią. Apvalios angos skersmuo – 65 milimetrai. Prieš keliant inkilą medyje, ornitologai rekomenduoja įberti 5–10 cm storio pjuvenų arba sausų durpių sluoksnį, kad paukštis galėtų išsikasti duobutę kiaušiniams dėti.

Latvijoje kukutis yra palyginti retas paukštis, nes šalis yra netoli šios rūšies paplitimo arealo šiaurinės ribos. Kukučiai labiausiai paplitę Pajūrio žemumos kopų miškuose ir Rygos apylinkių sodų bendrijose. Į šiaurę nuo Latvijos kukutis peri tik Estijoje. Lietuvoje peri apie 200–500 porų, Latvijoje – 100–300, Estijoje – 20–50. Kukutis įtrauktas į visų Baltijos šalių raudonąsias knygas.
Latvijoje, kaip ir visoje Europoje, kukučių skaičius mažėja.