KLAUSIMAI IR PATARIMAI

Inkiluose peri paukščiai, kurie natūraliomis sąlygomis lizdams sukti ir jaunikliams auginti renkasi medžių dreves. Kai žmonės gamina ir kelia inkilus, šiems paukščiams atsiranda daugiau perėjimo vietų ir didesnė tikimybė sėkmingai išperėti jauniklius. Pagaminus paprastos konstrukcijos inkilų ir juos tinkamose vietose iškėlus prie savo namų, sode, parke, mokyklos teritorijoje ar bet kuriame miške, jo ar lauko pakraštyje, galima pritraukti daugybę rūšių paukščių. Drevėse perintys paukščiai daugiausia minta vabzdžiais ir jų kiaušinėliais, lėliukėmis ir lervomis. Sode iškėlus inkilą, prie namų gerokai sumažės uodų, musių ir sodo kenkėjų.

Miške keliami inkilai gali padėti sumažinti miško kenkėjų skaičių. Gamtoje trūksta didelių drevių, kuriose perėti renkasi retos ir ypač saugomos paukščių rūšys – uralinės pelėdos, gauruotosios pelėdos, miškiniai karveliai, didieji dančiasnapiai ir kitos. Šioms rūšims galima padėti įrengiant tinkamus inkilus. Vieno inkilo pagaminimas trunka nuo vienos iki kelių valandų.

Vadovaujantis čia pateiktais patarimais, pagaminti inkilą nėra sudėtinga – tereikia noro padėti paukščiams, kelių tinkamo dydžio neobliuotų lentų, vinių, skardos ar ruberoido gabalo, vielos, plaktuko, pieštuko, liniuotės ir pjūklo.

Inkilo stogeliui būtinai reikia iškyšos virš landos, kad į vidų nepatektų kritulių. Pageidautina, kad stogelis šiek tiek uždengtų ir kitas inkilo sieneles. Kai kurių rūšių paukščių inkilai turi turėti atidaromą stogelį, nes jų gyventojai patys neišmeta ankstesnių metų lizdo medžiagos, o naują lizdą krauna ant senojo. Pasibaigus perėjimo sezonui, rudenį tokius inkilus būtina išvalyti – pašalinti ir išmesti visą lizdo medžiagą. Jei inkilas kasmet nevalomas, po kelerių metų jis tampa netinkamas paukščiams. Tam, kad inkilas tarnautų ilgiau ir būtų atsparesnis krituliams, stogelį rekomenduojama dengti vandeniui nelaidžia medžiaga – skarda, ruberoidu ar kt.

Beveik visuose inkiluose gali perėti ir kitų rūšių paukščiai, ne tik tų, kurioms inkilai skirti pagal nurodytus matmenis. Pageidautinas inkilų kėlimo laikas yra ruduo. Tačiau jei to padaryti nepavyko, inkilus drąsiai galima kelti kovo ar balandžio mėnesį, prireikus – ir visus metus.

Inkilo vidinės sienelės jokiu būdu neturi būti obliuotos, nes bus sunku arba neįmanoma išlįsti iš inkilo jaunikliams ir jie gali žūti.

Inkilo konstrukcija turi būti be plyšių. Jis turi būti gaminamas iš sausų neobliuotų lentų. Iš drėgnų lentų pagamintas inkilas laikui bėgant, džiūdamas ir lentoms keičiant formą, gali tapti plyšėtas.

Inkilo landa turėtų būti nukreipta maždaug į rytus, šiaurės rytus arba pietryčius. Landa turi būti matoma iš toliau ir atsiverti į atviresnę erdvę. Paukščiams įskristi ir išskristi trukdančias šakas reikia nupjauti tiek nuo medžio, kuriame iškeltas inkilas, tiek nuo šalia augančių medžių. Laikui bėgant landą gali uždengti po inkilu augančių krūmų ar medžių šakos, todėl būtina laiku pašalinti ir jas.