Pastabos:

Inkilą reikia tvirtinti prie stambaus medžio kamieno (pageidautina – šakotos eglės) 4–10 metrų aukštyje dideliuose miškų masyvuose – aikščių, laukymių ir kirtimų pakraščiuose. Reikia atsižvelgti, kad uralinės pelėdos daugiausia gyvena Latvijos šiaurės rytinėje ir rytinėje dalyse. Atstumas tarp inkilų turi būti ne mažesnis kaip 0,5–1 km.

Tam, kad paukštis pastebėtų inkilą ir vėliau galėtų lengvai prie jo priskristi, medžio šakose reikia išpjauti maždaug 2 x 3 metrų dydžio „langą“. Priskristi trukdančias šakas reikėtų nupjauti ir gretimuose medžiuose.

Kadangi pelėdos pačios lizdų nesuka, prieš iškeliant į inkilą reikia įberti 5–10 cm storio supuvusios medienos, pjuvenų ar durpių sluoksnį, kad paukštis galėtų išsikasti duobutę kiaušiniams dėti.

Jei netoliese yra vandens telkinys – ežeras, upė ar tvenkinys, inkilą lizdui gali naudoti ir drevėse perintys vandens paukščiai, tokie kaip didieji dančiasnapiai, klykuolės ar laukinės antys. Inkilą prie medžio kamieno reikia tvirtinti minkšta metaline viela, prieš tai jo šoninių sienelių išoriniuose kraštuose išpjovus nedidelius griovelius arba įsukus tvirtus kablius. Aplink kamieną apvyniota viela įtempiama replėmis. Tam, kad inkilas laikytųsi tvirčiau, jo dugną rekomenduojama paremti šaka. Papildomai galima tvirtinti medine lentele, prikalama inkilo gale ir prie medžio. Įskridimo anga gali būti ir apvali, 18 cm skersmens. Apvalios angos aukštis yra toks pat, kaip brėžinyje pavaizduotos stačiakampės angos.