- Inkiliukas prie medžio kamieno tvirtinamas 2–5 metrų aukštyje. Atstumas tarp inkiliukų gali būti nedidelis – keli metrai. Naminio strazdo ir čiurlio inkiliukus galima tvirtinti ir prie pastatų sienų.
- Inkiliukas yra atveriamas ir sukonstruotas taip, kad rudenį būtų galima išimti ir pašalinti seną lizdo medžiagą. Nors naminiai strazdai patys išvalo savo inkiliukus, gana dažnai juose peri kitų rūšių paukščiai, kurie senos lizdo medžiagos patys neišmeta.
- Inkiliukai kabinami atvirose vietovėse – soduose, parkuose, medžių grupėse, gyvenvietėse, taip pat miškų pakraščiuose. Inkiliukus rekomenduojama orientuoti rytų–pietryčių kryptimi.
Naminis strazdas peri kaimo kraštovaizdyje su sodybomis, alėjose, miestuose ir kitose gyvenamose vietovėse, taip pat senuose, retuose plačialapių miškuose ir aukštapelkėse esančiose salose. Lizdą suka iš sausos žolės, smulkių šakelių, šaknelių, plunksnų ir vilnos. Kiaušinius pradeda dėti balandžio pabaigoje, jaunikliai lizdą palieka birželį.
Paprastasis čiurlys peri daugiausia gyvenvietėse, kartais ir prie miško aikščių. Dažnai apsigyvena strazdų inkiliukuose po to, kai iš jų išskrenda naminių strazdų jaunikliai. Lizdą formuoja iš žolės, lapų ir plunksnų, kurias surenka skrisdamas. Kiaušinius deda birželį, jaunikliai lizdą palieka liepos pabaigoje arba rugpjūtį.
















