Baltosios kielės inkilas

• Inkilą prie medžio kamieno reikia tvirtinti 2–5 metrų aukštyje. Atstumas tarp inkilų – ne mažesnis kaip 25–30 metrų.
• Šiuos inkilus būtina kelti vietose, kur būtų sunku arba neįmanoma prieiti lizdų niokotojams (kiaunėms, katėms, kėkštams, pilkosioms varnomis ir kt.), pavyzdžiui, ant pastatų sienų vienkiemiuose ir kitose kaimo kraštovaizdžio vietose, taip pat gyvenvietėse ir parkuose.

Baltoji kielė peri daugiausia gyvenvietėse ir kaime. Lizdą suka iš sausų žolelių ir šaknelių. Kiaušinius pradeda dėti gegužės pradžioje, jaunikliai išskrenda birželį ir liepą. Per metus susidaro dvi vados.

Pilkųjų musinukių aptinkama gyvenvietėse, retuose miškuose ir miškų pakraščiuose, vienkiemiuose, parkuose ir pan. vietose.
Lizdas sudarytas iš smulkių šakelių, šaknelių, sausos žolės, samanų, kerpių, išklotas plaukais ir plunksnomis. Kiaušinius pradeda dėti gegužės pabaigoje, jaunikliai išskrenda birželį–liepą.