Inkilėlis gaminamas iš 20–25 mm storio, neobliuotų lentų. Reikalingos 40–60 mm ilgio vinys.

Inkilėlis prie didelio medžio kamieno (pageidautina – šakotos eglės) tvirtinamas 4–10 metrų aukštyje miškų pakraščiuose, parkuose, senų medžių alėjose, medžių ir miško grupių pakraščiuose kaimo kraštovaizdyje, prie vienkiemių. Atstumas tarp inkilėlių – ne mažesnis kaip 0,5–1 km.

Kad paukštis iš pradžių pastebėtų inkilėlį ir vėliau galėtų lengvai prie jo priskristi, medžio šakose reikia išpjauti maždaug 2 x 2 metrų dydžio „langą“. Jei reikia, skrydžiui trukdančios šakos nupjaunamos ir ant gretimų medžių. Kadangi pelėdos pačios lizdo nekuria, prieš įrengiant inkilėlyje reikia įberti 5–10 cm storio supuvusios medienos, pjuvenų arba durpių sluoksnį, kad paukštis galėtų išsikapstyti duobutę kiaušiniams dėti. Jei netoliese yra vandens telkinys – ežeras, upė ar tvenkinys – inkilėlį perėjimui gali naudoti drevėse perintys vandens paukščiai – dančiasnapės ar laukinės antys. Inkilėlis prie medžio kamieno tvirtinamas minkšta metaline viela; tam tikslui iš anksto inkilėlio šoninių sienelių išorinėje dalyje išpjaunamos nedidelės griovelės arba įsukami tvirti kabliai. Aplink kamieną apvyniota viela įtempiama replėmis. Kad inkilėlis laikytųsi tvirčiau, jo dugną rekomenduojama atremti į šaką. Papildomam sutvirtinimui galima naudoti ir medinę lentelę, kuri prikalama inkilėlio gale ir prie medžio. Landą galima padaryti ir apvalią – 12–15 cm skersmens. Apvalios landos aukštis – toks pats kaip brėžinyje pavaizduotos kvadratinės landos.