KLAUSIMAI IR PATARIMAI

Inkiluose peri paukščiai, kurie natūraliomis sąlygomis lizdams įrengti ir jaunikliams auginti renkasi įvairias dreves medžiuose. Gaminant ir įrengiant inkilus, drevėse perintiems paukščiams padidinamas prieinamų perėjimo vietų skaičius, taip skatinant sėkmingą perėjimą. Pagaminus konstrukciškai paprastus inkilus ir juos tinkamose vietose įrengus prie savo namų, sode, parke, mokyklos teritorijoje ar bet kuriame miške, miško pakraštyje ar lauko pakraštyje, kiekvienas turi plačias galimybes pritraukti daugybę skirtingų paukščių rūšių. Drevėse perintys paukščiai daugiausia minta vabzdžiais bei jų kiaušinėliais, lėliukėmis ir lervomis. Pakabinus inkilus sode, galima žymiai sumažinti uodų, musių ir sodo kenkėjų kiekį šalia namų.

Tinkamu kiekiu miške įrengus inkilus, galima žymiai sumažinti miško kenkėjų skaičių. Gamtoje trūksta didelių drevių, kurias perėjimui renkasi retos ir ypač saugomos paukščių rūšys – uralinė pelėda, gauruotoji pelėda, miškinis karvelis, didžioji dančiasnapė ir kitos. Šioms rūšims taip pat galima padėti, įrengiant joms tinkamus inkilus. Vieno inkilo pagaminimas trunka nuo vienos iki kelių valandų. Vadovaujantis čia pateiktais patarimais, tai nėra sudėtinga – tereikia noro padėti paukščiams, kelių tinkamo dydžio neobliuotų lentų, vinių, skardos ar ruberoido gabalo, vielos, plaktuko, pieštuko, liniuotės ir pjūklo.

Inkilo stogelis būtinai turi turėti išsikišimą virš landos, kad į inkilą nepatektų krituliai. Pageidautina, kad stogelis šiek tiek uždengtų ir kitas inkilo sieneles. Kai kurių paukščių rūšių inkilai turi turėti atidaromą stogelį, nes jų gyventojai patys neišmeta ankstesnių metų lizdo medžiagos, o naują lizdą krauna ant senojo. Todėl pasibaigus perėjimo sezonui rudenį tokius inkilus būtina išvalyti – pašalinti ir išmesti visą lizdo medžiagą. Jei inkilas kasmet nevalomas, po kelerių metų jis tampa paukščiams netinkamas. Kad inkilas tarnautų ilgiau ir būtų atsparesnis krituliams, stogelį rekomenduojama dengti vandeniui nelaidžia medžiaga – skarda, ruberoidu ar kita tinkama medžiaga.

Beveik visuose inkiluose gali perėti ir kitos paukščių rūšys, ne tik tos, kurioms inkilai skirti pagal nurodytus matmenis. Pageidautinas inkilų kabinimo laikas yra ruduo. Tačiau jei to padaryti nepavyko, inkilus drąsiai galima gaminti ir kabinti kovo ar balandžio mėnesiais, o prireikus – net ir visus metus.

Inkilo vidinės sienelės jokiu būdu neturi būti obliuotos, nes tokiu atveju jaunikliams bus sunku arba neįmanoma išlipti iš inkilo, ir jie gali žūti.

Inkilo konstrukcija turi būti be plyšių. Jis turi būti gaminamas iš sausų, neobliuotų lentų, nes iš drėgnų lentų pagamintas inkilas laikui bėgant džiūdamas ir lentoms keičiant formą gali tapti plyšėtas.

Inkilo landa turėtų būti nukreipta maždaug į rytus, šiaurės rytus arba pietryčius. Landa turi būti matoma iš toliau ir nukreipta į atviresnę erdvę. Jei reikia, skrydžiui trukdančias šakas reikia nupjauti tiek nuo medžio, kuriame pakabintas inkilas, tiek nuo šalia augančių medžių. Laikui bėgant landą gali uždengti po inkilu augantys krūmai ar medžiai, todėl juos būtina laiku pašalinti.